Bendruomeninis vartojimas: technologija padeda žmonėms lengviau nuomotis vieniems iš kitų. Tačiau nuolat augdama, dalinimosi ekonomika atsitrenkia į užtvarus.
Kam permokėti, jei tą patį daiktą iš nepažįstamojo internete galima išsinuomoti gerokai pigiau? Toks principas yra pagrindinis variklis daugeliui internetinių svetainių, kurios suteikia galimybes nuomotis automobilius, gyvenamąjį būstą, dviračius, namų apyvokos daiktus ar kitus dalykus, draugėn suvedančioms nenaudojamų daiktų savininkus ir norinčius už juos mokėti.
Daugybė tokių įmonių kaip „Airbnb“, kurios leidžia žmonėms išnuomoti jų laisvus kambarius, arba „RelayRides“, leidžiančios kitiems žmonėms išsinuomoti jūsų automobilį, veikia tarsi piršliai, kurie paskirsto resursus ten, kur jų reikia, o mainais pasiima nedidelę dalelę pelno pyrago.
Tokios „žmogus-žmogui“ nuomos schemos savininkams suteikia reikalingų papildomų pajamų ir kartu pigesnių ir daug patogesnių galimybių besiskolinantiems. Nuomotis retkarčiais gali būti daug pigiau nei daiktą įsigyti iškart ar išsinuomoti iš tradicinio paslaugos teikėjo, pavyzdžiui, viešbučio ar automobilių nuomos įmonės.
Internetas kaip niekada anksčiau atpigo ir paklausos bei pasiūlos kaupimą padarė paprastesnį. Išmanieji telefonai su žemėlapiais ir vietos nustatymu per palydovą gali surasti šalimais esamą kambarį nuomai ar automobilį pasiskolinti. Socialiniai tinklai ar rekomendacijų sistemos sukuria pasitikėjimą; mokėjimus apdoroja internetinės mokėjimų sistemos. Visa tai milijonams visiškų nepažįstamųjų leidžia vieni kitiems kažką išnuomoti. Viso to rezultatas dabar žinomas kaip „bendruomeninis vartojimas“, „lengvo turto gyvenimo būdas“, „bendruomeninė“, „prieinamumo“ arba „dalinimosi ekonomikos“.
Joks sutapimas, kad tokios „žmogus-žmogui“ nuomos įmonės sparčiausiai kūrėsi 2008-2010 metais, po globalinės finansų krizės. Kai kurie tokį dalinimąsi, kurio mantra – „prieinamumas – nuosavybės koziris“, mato kaip pokrizinį priešnuodį materializmui ir per dideliam vartojimui. Tokia veikla, kai resursais yra panaudojami daug efektyviau , turi ir aplinkosauginę naudą. Tačiau kad ir kokia būtų „dalinimosi ekonomikos“ motyvacija, tendencija aiški. „Vietoje nuosavybės turėjimo, žmonės ieško, kur įsigyti paslaugų diskretiškai tada, kai jiems jų reikia,“ – teigia Jeffas Milleris, „žmogus-žmogui“ automobilių nuomos įmonės Wheelz, veikiančios Kalifornijoje, savininkas.
Vis dėlto, dalinimosi paslaugų sektoriui augant ir populiarėjant, panašios įmonės vis dažniau susiduria ir su kliūtimis. Iškyla draudimo ir teisinės atsakomybės klausimai. Kai kurios paslaugos prieštarauja pramonės nustatytoms specifinėms taisyklėms. Nekilnojamojo turto savininkai gerokai prispaudžia nuomininkus, kurie pernuomoja jų turtą, taip pažeisdami nuomos sutartis. Mokesčių inspektoriai klausia, ar visos pajamos gautos per dalinimosi schemas, išties yra deklaruojamos. Tuo metu, „didieji berniukai“ – didžiosios kompanijos, kurios nukenčia nuo tokių dalinimosi schemų – irgi žengia į rinką ir pačios išbando šį modelį. „Dalinimosi ekonomikai“ augant, ji patiria ir augimo skausmų.
Kol kas labiausiai žinomos dalinimosi paslaugos teikiamos apgyvendinimo ir automobilių nuomos sferose. Geriausias žinomas pavyzdys – San Francisko Airbnb, kuris nuo įsikūrimo 2008-aisiais keturiems milijonams žmonių padėjo rasti kur apsistoti, pustrečio milijonui vien tik per 2012-uosius. Airbnb svetainėje žmonės gali siūlyti išsinuomoti bet ką – nuo atliekamos lovos iki visų rūmų – kartu nustatydami nuomos kainą ir išvardydami namų taisykles, pavyzdžiui, „nerūkoma“ ar „be gyvūnų“. Bet kas, ieškantis kur apsistoti tam tikrame mieste, turi įvesti vizito datas ir tarp maždaug 300 tūkstančių Airbnb pasiūlymų 192 šalyse susirasti sau tinkamą. Pati įmonė nuo nuomos kainos sau pasiima 9-15 proc. Kiti panašias paslaugas siūlantys rinkos dalyviai yra Roomorama, Wimdu ir BedyCasa.
Automobilių dalinimosi schemos išskiriamos į „žmogus žmogui“ nuomos paslaugas, kur mokama už kažkieno kito automobilio nuomą (pavyzdžiui Buzzcar, Getaround, RelayRides, Tamyca, Wheelz, WhipCar) ir į taksi panašias paslaugas (Lyft, SideCar, Uber, Weeels), kur žmonės savo automobiliais perveža jiems užmokančius keleivius.
Yra ir kitokių dalinimosi modelių variacijų, pavyzdžiui, DogVacay arba Rover, kurie teikia šunų veislynų paslaugas – kažkas panašaus į Airbnb šunims, arba Boatbound, kuris siūlo trumpalaikę „žmogus-žmogui“ valčių nuomą. Internete taip pat galima išsinuomoti parkavimo vietą (jau veikiantis Airbnb automobiliams), dviračius, fotografavimo techniką, muzikos instrumentus, sodo ir lauko įrankius, virtuvės prietaisų ir t.t.
Pasitikėjimo tarp nuomotojų ir besinuomojančių kūrimui tokias paslaugas teikiantys interneto puslapiai pasikliauna reitingais ir abipusiais atsiliepimais. Apsigyventi nepažįstamojo bute kitame mieste atrodys kiek mažiau bauginančiai, kai gali perskaityti buvusių svečių atsiliepimus.
Didžiąją dalimi toks savireguliacijos mechanizmas veikia gerai. Tačiau pasitaiko ir blogybių, kurios tokius „žmogus-žmogui“ nuomos internetinius puslapius privertė ginti ir save, ir klientus. Kai 2011-ųjų viduryje per Airbnb išnuomojusi savo butą, šeimininkė jį aptiko nusiaubtą, o vertingus daiktus pavogtus, portalas patyrė nemažai „blogo viešumo“. Po ne itin sėkmingų viešųjų ryšių žingsnių, Airbnb pagaliau sutiko padengti moters nuostolius ir jų puslapyje besiskelbiantiems šeimininkams pridėjo 50 tūkstančių dolerių draudimą už turto ir baldų sugadinimą. Praėjusių metų gegužę, padedant draudimo partneriams iš Lloyd‘s, draudimo suma kilstelėta iki milijono dolerių.
„Žmogus-žmogui“ automobilių nuomos įmonės klientams kaip sandėrio dalį kartu siūlo ir draudimą. RelayRides įkūrėjas Shelby Clarkas tikina, kad jo įmonė užtruko 18 mėnesių kol surado draudikus, kurie už milijoną dolerių apdraustų automobilius išnuomojusius vairuotojus (didžioji dalis 40 proc. komisinio mokesčio, kurį pasiima RelayRides, atidedama į draudimo fondą). Vis dėlto klausimas, ar avarijos atveju atsakingas yra automobilio savininko draudikas, vis dar praktikoje neatsakytas. Trys valstijos – Kalifornija, Oregonas ir Vašingtonas – jau priėmė su automobilių dalinimusi susijusius įstatymus, pagal kuriuos visa atsakomybė išimtinai tenka automobilių dalinimosi įmonei ir jos draudikams, lygiai taip pat, kaip būtų, automobiliai priklausytų „tradiciniai“ automobilių nuomos kompanijai. Įstatymas taip pat draudikams draudžia atšaukti automobilio savininko draudimą.
Tačiau su teisinėmis problemomis susiduria ne tik dalinimosi automobiliais įmonės. Už tos pačios šakos kliūna ir butų dalinimosi paslaugas teikiančios įmonės, kurioms koją kiša gyvenamųjų rajonų planavimo taisyklės ar kiti įstatymai, apibrėžiantys laikinąją nuomą, kai nuosavybės savininkas arba nuomotojas išvykę. Daugelyje Amerikos miestų trumpesnė nei 30 dienų nekilnojamojo turto, kuris neturi licencijos arba nebuvo apžiūrėtas, nuoma draudžiama. Kai kurie Airbnb nuomotojai už tai, kad išnuomojo pačių jau besinuomojamą plotą ir taip pažeidė nuomos sutartis, iš savo šeimininkų gavo iškeldinimo pranešimus.
Pareigūnai San Franciske irgi kelia raudonas vėliavas. Praėjusių metų balandį miesto iždininkas pažymėjo, kad Airbnb ir kiti panašūs interneto puslapiai nėra atleisti nuo 15 proc. mieste galiojančio viešbučių mokesčio. Airbnb atkirto, kad nuo 1961 metų galiojančios taisyklės neturėtų būti taikomos interneto eros verslo modeliams. Miesto meras Edas Lee apgynė „dalinimosi ekonomikos“ idėją kaip vieną iš būdų stimuliuoti ekonomikai.
Tai, kas iš pažiūros atrodo kaip naujas ardantis modelis, greičiausia įsimaišys tarp kitų modelių ir senbuvių bus palankiai priimtas, kaip jau ne kartą yra nutikę anksčiau. Ilgametis interneto tendencijų stebėtojas Timas O‘Reillis iš O‘Reilly Media tikina, kad tokia konsolidacija – neišvengiama. „Kai atsiranda naujos rinkos, jos paprastai atrodo gerokai labiau demokratizuojančios negu tokiomis tampa realybėje.“ Net jeigu ankstyvasis „dalinimosi ekonomikos“ idealizmas priblės, idėja nuomotis iš žmogaus, o ne beveidės kompanijos, išliks. Faktas, kad reguliatoriai, mokesčių rinkėjai ir didžiosios korporacijos dabar šniukštinėja aplink modelį, kuriuo jau naudojasi milijonai žmonių, tik parodo paties modelio vertę ir augimo potencialą.
Parengta pagal The Economist