Kas bendro tarp dalijimosi ekonomikos ir 1960-ųjų?

Kaskart naudodamiesi pavėžėjimo paslauga, apsigyvendami pas žmones, draugiškai išnuomojančius jums kambarį savo bute, ar nuomodamiesi automobilį ne iš milžiniškos tarptautinės kompanijos, o paprasto žmogaus, galime drąsiai skelbti: sveiki atvykę į dalijimosi ekonomikos amžių.

Dalijimosi ekonomika – vienas populiariausiai vartojamų terminų šiomis dienomis. Bet ką gi jis reiškia? Į šiuos du žodžius gali tilpti beveik bet kas nuo daiktų iki paslaugų, viskas, ką užuot pirkę, išsinuomojate ar laikinai pasinaudojate. Tas pats asmuo gali būti tiek paslaugų tiekėjas ar daiktų savininkas, tiek tas, kuriam ko nors prireikė.

Be to, šiuose mainuose dalyvaujantys žmonės, pasak dalijimosi ekonomikos užtarėjų, yra šviesesnės ateities dalis. Teigiama, kad šis judėjimas kardinaliai pakeis tokius mums įprastus reiškinius kaip kapitalizmas ir vartotojiškumas.

sharing

O ar kada susimąstėte, kad dalijimosi ekonomikos “žydėjimo” laikotarpį kartą pasaulis jau yra išgyvenęs? Grįžkime į 1960-uosius – hipių laikus. Žinoma, tuo metu nebuvo nei mobiliųjų programėlių, nei interneto. Tačiau nuosavybė tuomet buvo laikoma vagyste, o pelnas – blogiu. Vartotojiškumas buvo kenksmingas tiek žmogui, tiek planetai. Buvo ruošiamasi sukurti alternatyvią visuomenę, kurios ekonomika būtų paremta dalijimusi. Dalijimusi viskuo: savo turimais daiktais, mašinomis, įrankiais ir netgi savo kūnu, mintimis bei sutuoktiniu.

Šiandien tarp besidalijančiųjų pirmauja “Uber”, o tuo tarpu hipių laikais šią programėlę atstodavo prie kelio iškeltas nykštys – tereikėdavo kelias valandas prastovėti šaltyje bei lietuje ir sulaukdavai maloningojo vairuotojo. Kitas nūdienos galiūnas – “Airbnb”. 1960-aisiais buvo tiesiog įprasta nakčiai nugriūti ten, kur tave priims, nesvarbu, ar tai draugas, ar visiškas nepažįstamasis. Žmonės be vargo metų metus šitaip keliaudavo po pasaulį, nė nesusimąstydami, kad reikėtų nakvoti viešbutyje. Šiandien tokius žmones tiesiog vadiname klajokliais. Grįžus namo ir savo lovoje radus barzdotą, prakaituotą ir nesipraususį prašalaitį, būdavo tiesiog nemandagu piktintis tuo ar išvis kelti kokius nors klausimus. Nes atsakymas buvo vienintelis – kas mano, tas tavo, o kas tavo – tas mano.

sharing-is-caring

Dalijimosi ekonomika, supanti mus šiandien, skatina dalintis ne tik daiktais ir paslaugomis. Tikriausiai nėra tokio požiūrio, minčių, jausmų, idėjų, kuriomis neskatintų dalintis šiuolaikiniai socialiniai tinklai. Mark Zuckerberg gal ir sukūrė Facebook 2004 m., bet pati idėja “viskas visiems yra įdomu ir viską visiems reikia papasakoti” gyvavo jau 1960-aisiais.

Komentarai