Apie mus rašo: Dalijimasis neaplenkė Lietuvos

Finansų krizės ištiktas pasaulis, ieškodamas būdų sutaupyti bei šiek tiek užsidirbti, pradėjo su nepažįstamaisiais dalytis daiktais, automobiliais, kambariais ir net pinigais. Ši vadinamoji dalijimosi ekonomika neaplenkė ir Lietuvos.

Vienu pirmųjų šios ekonomikos pavyzdžių tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje buvo dalijimasis dviračiais. Vilniuje oranžiniai dviračiai nepasiteisino, bet naujų technologijų plitimas kelia dalijimosi ekonomiką į aukštesnį lygį. Šiais metais Vilniuje vėl turėtų pasirodyti oranžiniai dviračiai, tik šįkart jie bus prijungti prie sistemos, kuri identifikuos kiekvieną dviratį pasiėmusį asmenį ir važinėjant ilgiau nei valandą reiks susimokėti.

Plinta ir dalijimasis automobiliais. Pasaulyje dabar galima greitai, paprastai kelioms valandoms išsinuomoti automobilį. Lietuvoje dalytis automobiliais siūlo „Prime Leasing“ įmonės paslauga „City Bee“. Pasak „Prime Leasing“ direktoriaus Lino Paulausko, pradėti teikti tokią paslaugą paskatino kintantys vartotojų įpročiai. „Žmonės vis labiau ima tikrinti tikrąją turimo ar pasiskolinto turto vertę ir su juo susijusias išlaidas, – pasakoja L. Paulauskas. – Patikrinome, kad žmonės ir įmonės savo automobilį naudoja tik penktadalį laiko. Kitu metu automobilis tiesiog stovi. O dalijimosi ekonomika padeda išnaudoti resursus bei tolygiai paskirstyti išlaidas.“ Įmonė laiko automobilius įvairiose strategiškai patogiose miesto vietose. Visas procesas vyksta be žmogaus įsikišimo. Automobilį galima rezervuoti internetu, o atvykus jis atrakinamas išsiuntus specialų kodą SMS žinute.

L. Paulauskas teigia, kad dar praeis laiko, kol bus iš tiesų suprasta žmogui ar įmonei teikiama tokios paslaugos nauda. „Tai susiję ir su supratimu ir ekonominiu išprusimu, kas yra tikrosios materialinės ir laiko sąnaudos“, – sakė įmonės vadovas.

Daiktų įdarbinimas

Prie dalijimosi ekonomikos populiarėjimo prisideda ir socialinių tinklų iškilimas, nes dalijimosi daiktais, kambariais platformos tampa savotiškais socialiniais tinklais. Pavyzdžiui, „Dalinuosi.lt“ platformos, kurioje galima publikuoti skelbimus su norimais išsinuomoti daiktais, direktorius Paulius Valatkevičius pasakoja, kad tinklalapio idėja gimė draugų rate.

„Tarp draugų dažnai keitėmės daiktais, juos skolinome, bet ratas ribotas, todėl pagalvojome, kad būtų galima jį išplėsti ir sukurti platformą, kur daiktai turėtų savo kalendorių, kada jį galima skolintis, – „Ekonomika.lt“ pasakojo P. Valatkevičius. – Prie skolinimosi pridėjome ir nuomos galimybę, kad žmonės galėtų iš to ir kažkiek uždirbti.“

Pasak P. Valatkevičiaus dalijimosi ekonomika patraukli tuo, kad žmonės taip sutaupo ar užsidirba papildomų lėšų bei daiktus naudoja ekonomiškai. Pavyzdžiui, kartais namuose prireikia išgręžti kelias skyles sienoje. Grąžtas kainuoja kelis šimtus litų, o dar prieš jį įsigyjant tampa aišku, kad naudositės juo geriausiu atveju kelis kartus per metus, aiškina P. Valatkevičius. Bet grąžtą galima „įdarbinti“, tai yra leisti jį išsinuomoti kitiems asmenims.

Lietuviai bando įdarbinti viską: nuo automobilių iki paveikslų, nuo ramentų iki fotoaparato objektyvo. 1998 metų „Citroen Xsara“ markės automobilį tinklalapyje dienai siūloma išsinuomoti už 20 litų. Valandos kaina – 5 litai. Čia galima rasti ir įdomesnių pasiūlymų. Pavyzdžiui, siūloma išsinuomoti 1950-ųjų Dusetų dailininko Baliuko paveikslą „Peizažas su pušimis“ už 1,50 lito dienai. Nuomojantis ilgiau kaip metus dienos kaina – 0,95 lito.

Nereikalingų daiktų lietuviai gali atsikratyti ar iš jų uždirbti ir per kitas lietuviškas platformas. Viena jų – „Manodrabužiai.lt“, kur užsiregistravę vartotojai gali parduoti arba išmainyti nereikalingus apdarus. Tų pačių kūrėjų tinklalapis „Manomažyliai.lt“ leidžia keistis, įsigyti ar parduoti vaikų išaugtus rūbus, nebereikalingus daiktus.

Užleisk kambarį turistui

Turbūt vienas sėkmingiausių dalijimosi ekonomikos pasaulinių pavyzdžių – „Airbnb“ platforma, kurios būstinė įsikūrusi San Franciske. Joje užsiregistravę žmonės siūlo apgyvendinimą keliautojams. Dažniausiai siūloma išsinuomoti kambarį jų namuose, yra siūlančių išsinuomoti ir atskirus butus bei namus.

Galimybe užsidirbti iš laisvo kambario aktyviai naudojasi ir lietuviai. Vien Vilniuje per „Airbnb“ tinklalapį siūlančių apsistoti savo namuose yra apie pusantro šimto. Prieš metus tokių buvo vos kelios dešimtys. Be to, lietuviai papildomų lėšų gauna nuomodami savo namus ne tik didmiesčiuose, bet ir visoje Lietuvoje: nuo Nidos iki Dzūkijos miškų.

Greta Jankaitytė, savaitraštis „Ekonomika.lt“

Visą tekstą skaitykite čia.